Vargas su "Vargo kalnu"

Nors kartais nuo gydytojų praktikos aprašymų tiesiog nupurto, bet Samuel Shem knyga "Dievo namai" (Tyto alba, 2001; orig. The House of God, 1978), kurioje to "gėrio" daug, patiko. Tai paskatino griebti ir istorijos tęsinį - "Vargo kalnas" (Tyto alba, 2010; orig. Mount Misery, 1997). Ir deja, bet su šia istorija buvo tikras vargas.

Pirmas šimtas puslapių pralėkė gana greitai ir lengvai (galima sakyti ir linksmai), tačiau vėliau prasidėjo psichiatrinės ligoninės ir jos pacientų bei gydytojų bėdų detalizavimas ir (spėju) hiperbolizavimas ir ūpas skaityti kažkaip dingo. Reikalai pagerėjo tik į knygos pabaigą. Kaip ir pagrindiniam herojui. Gal čia man koks empatinis nukrypimas nutiko :)
Nepaisant to, kad tiems 695 puslapiams (tiesa, mažesnio formato) sugaišau daugybę vakarų, bent vieną pliusą galima S.Shem uždėti. Kai kurie jo pastebėjimai įdomus ir taiklūs.
Apie vadovus: "Jis buvo Vargo kalno vyriausias gydytojas ir , kaip kitų įstaigų vadovai, pasižymėjo tuo neregėtu nuoširdumu, dėl kurio negalėjai tikėti nė vienu jo žodžiu" [38 p.]
Apie psichoanalizės "naudą": "Kuo daugiau pamatau, tuo labiau įsitikinu: jei visi pasaulio psichoanalitikai staiga mirtų, visų pasaulio ligonių sveikata velniškai pasitaisytų" [51 p.]
Apie šiuolaikinę visuomenę: "Didžiausia visuomenės problema - kad žmonės nebebendrauja. Tėvai nebegyvena su vaikais, kaimynai nedraugauja. Kur artimiausi jūsų bičiuliai? Mažiausiai už penkių šimtų kilometrų, ar ne?" [106 p.]
O jei visi taip rinktųsi, tai laikraščiai neturėtų ką dėti į pirmas pozicijas: "- Tą vyruką reiktų apdovanoti medaliu, - pasakiau. - Už ką , daktare? - Jis pirma nusižudė, o ne nužudė žmoną ir vaikus. Taip, mano bičiuliai, šis vyras buvo didis amerikietis." [316 p.]
Apie vyrų ir moterų skirtumus: "Penkiolika minučių lauki eilėje prie tualeto su kita moterimi ir sužinai apie ją daugiau nei per penkiolika metų, praleistų su vyru." [623 p.]
O čia tikslus lietuviško "visi ten vagys arba pedofilai" išaiškinimas: "Klausyk, jaunystėje juk manydavai esąs aukštesnis už kitus, ar ne? Juk priklausei privilegijuotųjų klasei. Aš ir į mane panašūs esame neprivilegijuotieji. Mes vadovaujamės prielaida, kad tiek, kurie viską tvarko, yra sukčiai ir iškrypėliai." [624 p.]
Reziumė: galima atrasti kai ką įdomaus, bet knyga pirmiausia subalansuota tiems, kas svarsto apie psichiatriją arba ten jau įklimpęs.