Rojaus Greiso bylos

Šį tekstą rašau visų pirma dėl to, kad teko malonumas per gana trumpą laiką perskaityti net keturias Peter James išgarsinusios Rojas Greiso arba Dead serijos knygas (nuo 4 iki 7). Tiesa, kaip paprastai būna su tokio tipo knygomis, prieš pradėdamas ketvirtąją ne itin prisiminiau, kas ir kaip vyko pirmose trijose, kurias skaičiau gerokai anksčiau. Bet tai nėra ir didelis nuostolis, nes tam tikrus dalykus rašytojas nuolat pakartoja. Aišku, kai skaitai keturias knygas iš eilės, tie pakartojimai pradeda užbelsti.

Apie muses voratinklyje

Kol nepradėjo detektyvinės "Dead" serijos, Peter James mėgo rašyti kraupias istorijas, kuriose nestigo mistikos. Tokioms istorijoms galima priskirti ir "Tiesą" (Jotema, 2012; orig. The Truth , 1997).

Ankstyvasis Harlan Coben

Ankstyvoji gero ir populiaraus autoriaus kūryba gali sukelti dvejopus jausmus ("gera kaip ir kitos" arba "geriau būčiau ir neskaitęs"). Tai suprasdamas Harlan Coben "Stebuklingą išgijimą" (Jotema, 2012; orig. Miracle Cure, 1991) papildė autoriaus žodžiu, kuriame siūlo neskaityti, jei tai pirmoji į rankas patekusi jo knyga: "Išsirinkite kitą. Nieko tokio. Aš palauksiu" (5 p.).

Tikroji tamsa

Jei norite pažvelgti į pačią tamsiausią vietą pasaulyje, tai reiktų atsiversti Stephen King "Tamsoje be žvaigždžių" (Alma littera, 2012; orig. Full Dark, No Stars, 2010). Garsusis rašytojas keturiose apysakose ne tyrinėja nakties metą, o žvelgia į žmogaus sielos tamsumas.

Vėl po Veneciją su Brunečiu

Leidykla "Charibdė" paleido į lietuvišką knygų pasaulį jau aštuntą istoriją su komisaru Gvidu Brunečiu. Kaip ir ankstesnėse istorijose, taip iš šioje - "Lemtingas pasirinkimas" (Charibdė, 2013; orig. Fatal Remedies, 1999) - veiksmas vyksta Venecijoje ir kai kuriuose aplinkiniuose Italijos miestuose.

Apie tris bauginančias raides

Antra lietuvių autoriaus knyga iš eilės - tai jau šioks toks nutikimas mano skaitymų istorijoje. Šįkart ėmiausi J.Žilinsko "KGB vaikų"  (Aukso žuvys, 2013). Kadangi esu autoriaus bendraamžis, tai matyt mūsų santykis su garsiuoju trijų raidžių deriniu "KGB" turėtų būti gana panašus - pats nesusidūriau, bet visada žinojau, kad ji šalia ir nemiega. J.Žilinskas pabandė savo detektyvinėje-fantastinėje istorijoje nušauti du zuikius - ir parodyti (bent epizodiškai), ką KGB reiškė sovietinėje Lietuvoje, ir paspėlioti, kas iš tos galios dar buvo likę 1996 metų Lietuvoje.

Vilko valanda: trys pliusiukai ir vienas riebus minusas

Kadangi nesu literatūros kritikas, tai nekelsiu klausimo, ar Andriaus Tapino "Vilko valanda" (Alma literra, 2013) praturtino lietuvių literatūrą ir kaip nors įtakojo (ar įtakos) jos raidą. Ir apskritai, kelia abejonių bandymai lietuvių rašytojus vertinti būtent lietuvių autorių kontekste. Skamba daugmaž taip: P.Coelho šiaip nieko vertas, bet va kaip brazilų rašytojas ... Gi kalbant apie knygas klausimas yra paprastutis: patiko ar nepatiko? Šiuo atveju - patiko.

Nuo ilgo gulėjimo knygos vertė nedidėja

Apie Dean Koontz "Griaustinio namai" (Eridanas, 1998; orig. The House of Thunder, 1982) net nerašyčiau, jei nebūčiau įtraukęs į Knygų iššūkio sąrašą (kurio, kaip jau matau, šiemet neįveiksiu). Ši knyga ilgai tupėjo namų bibliotekoje ir laukė savo eilės  - nusipirkta buvo dar prieš 15 metų, kai kainavo 8,5 lt (ot buvo laikai, dabar už panašaus dydžio knygutę matyt dvigubai paimtų). Pasirodo nuo ilgo gulėjimo knygos vertė nedidėja :)

Istorija apie žmones ir šunis

Alicia Gimenez Bartlett "Šuniška diena" (Baltos lankos, 2009; orig. Día de perros, 1997) - pirmas skaitytas ispaniškas detektyvas. Paliko dvejopą įspūdį.

Apie storą ir gerą knygą

John Grisham su "Prisipažinimu" (Jotema, 2011; orig. The Confession, 2010) dar sykį išsakė savo poziciją mirties bausmės atžvilgiu. Jei žiūrėtume vien į plėtojamą temą, galime rasti sąsajų tarp šio romano ir kiek anksčiau J.Grisham parašyto negrožinės literatūros kūrinio "Nekaltasis". Tiek viename, tiek kitame tekste kalbama apie žmones, nubaustus mirties bausme už nusikaltimus, kuriuos padarė kiti. 

Nereikėjo ir pradėti

Simon Kernick "Paskutinės 10 sekundžių" (Jotema, 2012; orig. The Last 10 Seconds, 2010) keliauja į sąrašą tų, kurias būtų galima įvardyti "nereikėjo ir pradėti". Dėl to, kad knyga yra asmeninėje bibliotekoje, kaltas pats S.Kernick, nes jo pirmoji lietuviškai išleista knyga "Nepalenkiamasis" (Jotema, 2008; orig. Relentless, 2006) buvo visai neprastas trileris. Deja, bet to nepasakytum apie "Paskutines 10 sekundžių".

Jei būčiau gimęs prieš tūkstantį metų ...

Knygoms balų nerašau, bet jei reiktų rašyti, tai matyt visoms skaitytoms Michael Crichton knygoms tektų po dešimt balų. Išimtimi netapo ir "Laiko linija" (Algarvė, 2001; orig. Timeline, 1999).

Komisaro Gvido Brunečio bylos

Šis įrašas pavadintas taip pat, kaip Charibdės leidykla vadina amerikietės Donna Leon knygų seriją apie Venecijoje (Italija, jei kas dar nežinojote) dirbantį komisarą Gvidą Brunetį.

Kaip pamiršti rekomendacijas

Būna, kad knyga nepadaro didelio įspūdžio ne dėl to, kad pati knyga prasta, o dėl to, kad buvo suformuoti pernelyg didelį lūksečiai. Būtent taip man nutiko su S.J.Watson "Kol nenuėjau miegot" (Jotema, 2011; orig. Before I Go to Sleep, 2011).

Kaip būti geru tėvu

Tony Parsons "Vyras ir vaikas" (Alma Littera, 2004; orig. Man and Boy, 2002) gana ilgai laukė savo eilės, netgi pratūnojo kaip rezervinė knyga 2012 "Knygų iššūkyje". Galiausiai atėjo ir jai laikas. Skaičiau beveik du mėnesius, bet ne dėl to, kad knyga būtų kankinanti, o dėl vis atsirandančių įvairiausių laiko ir dėmesio vagių :) O pačiai knygai galiu tik riebų pliusą uždėti.

Knygų iššūkis 2013

Vieną iššūkį įveikiau, imuosi ir antro. Nors modifikuotame variante jau nebėra priesako imti kiek senesnes knygas, bet aš jo laikysiuosi, nes pradinė idėja, kiek pamenu, buvo nupūsti dulkes nuo užsigulėjusių knygų. O jei skaitai ką tik išleista, dar dažais kvepiančią knygą, tai anoks čia ir iššūkis.

Knygų iššūkio-2012 finišas

Jau laikrodžiui beveik mušant 2012 pabaigą ir 2013 pradžią galiu paskelbti, kad 2012 metų knygų iššūkį įveikiau. Tiesa sakant, nesitikėjau, kad ganėtinai rimtu iššūkiu taps rašymas apie knygas. Jei įspūdžiai apie pirmąsias perskaitytas knygas "ant lapo" atsirasdavo gana greitai, tai po to būdavo gana sunku prisiversti aprašyti perskaitytą knygą. Tas sunkumas atsispindi ir šio blogo įrašuose, kai nuo balandžio iki spalio - tylos zona.

Apie tuos, kurie galingesni už bet kokią vyriausybę

Dažnai juokingai skamba leidėjų bandymai prastumti kokio populiaraus autoriaus ankstyvąją kūrybą, užrašant, kad jis "tokio ir tokio" bestselerio autorius. Ir niekam nerūpi, kad iki to bestselerio jis dar brido dešimt ar penkiolika metų. Tokį užrašą galima rasti ir ant Peter James "Alchemiko" (Jotema, 2009; orig. Alchemist, 1996) viršelio. Tarptautinį pripažinimą šis britų rašytojas pelnė kur kas vėliau nei buvo parašytas "Alchemikas" (paprastai jo vardas siejamas su 2005 metais pradėta Rojaus Greiso serija). Visgi ir ankstyvieji P.James darbai, bent jau mano nuomone, niekuo nenusileidžia jo dabartiniams darbams.

Kelionės tarp tada ir dabar

Kartais "neteisingai" pasirinkta pirmoji tam tikro autoriaus knyga gali atbaidyti nuo kitų jo kūrinių skaitymo. Apie Milan Kundera kūrybą buvau girdėjęs daug gerų atsiliepimų, tačiau kadaise skaitytas "Pokštas" įspūdžio nepaliko, tad ir "Nežinomybė" (Tyto alba, 2004; orig. L'Ignorance, 2000) gana ilgai dulkėjo namų bibliotekos lentynose. Ir netgi bandant įveikti "Knygų iššūkį" ji nukeliavo vos ne į patį sąrašo galą. Visgi buvo paimta, perskaityta ir pakeitė nuomonę apie M.Kunderą.

Kai teisingumas tik tariamas

Pabaigęs vieną iš savo garsiųjų detektyvų, John Grisham vartė New York Times ir ieškojo idėjų naujam romanui. Netikėtai nekrologų skiltyje pamatė mirties bausme nuteistam ir vėliau išteisintam Ronaldui Viljamsonui skirtą nekrologą. Taip ir prasidėjo John Grisham kelias link pirmosios ne grožinės literatūros knygos "Nekaltasis" (Jotema, 2010, orig. The Innocent Man, 2006).