Kelionės tarp tada ir dabar

Kartais "neteisingai" pasirinkta pirmoji tam tikro autoriaus knyga gali atbaidyti nuo kitų jo kūrinių skaitymo. Apie Milan Kundera kūrybą buvau girdėjęs daug gerų atsiliepimų, tačiau kadaise skaitytas "Pokštas" įspūdžio nepaliko, tad ir "Nežinomybė" (Tyto alba, 2004; orig. L'Ignorance, 2000) gana ilgai dulkėjo namų bibliotekos lentynose. Ir netgi bandant įveikti "Knygų iššūkį" ji nukeliavo vos ne į patį sąrašo galą. Visgi buvo paimta, perskaityta ir pakeitė nuomonę apie M.Kunderą.
Ne vienas yra pastebėjęs, kad po kurio laiko sunkoka prisiminti apie ką buvo M.Kundera knygos, lieka vien įspūdis ir geras, šiltas jausmas. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie "Nežinomybę". Jei reiktų nusakyti, kokia istorija tęsiasi tuos 150 su trupučiu puslapių, tai viskas sutilptų į kelias eilutes. Du žmonės po daugiau nei dvidešimties metų emigracijoje vėl susitinka Čekijoje. Bet gal net ne tas susitikimas yra svarbiausia, o jų pačių kelionės. Tam tikra prasme kelionės laiku: į gyvenimą iki emigracijos, gyvenimą emigracijoje ir į dabartinę Čekiją. M.Kundera paliečia įdomių temų: nostalgiją ir jos sukurtą apgaulingą besiilgimų vietų vaizdą, žmogaus atminties selektyvumą, ilgų išsiskyrimų poveikį žmonių santykiams, vis išlendančias senas istorijas, kurių jus net nebepamenate. Tokios istorijos persekioja ir knygos herojus. Net jei jums atrodo, kad kažkas yra seniai praėję, užmirštą ir niekada negrįš, "gyvenimas, kurį paliekame sau už nugaros, turi blogą įprotį išlįsti iš šešėlio, skųstis mumis ir teisti mus" [76 p.].
 Gali būti, kad "Nežinomybė" pasirodė kur kas mielesnė už "Pokštą" ir dėl to, kad, anot R.Darendorf, "revoliucijos Europoje" laikai yra išgyventi, visuomenės virsmas matytas, pasikeitimai patirti savo kailiu. Čia matyt jau senatvės požymiai :)