Knygų iššūkis 2013

Vieną iššūkį įveikiau, imuosi ir antro. Nors modifikuotame variante jau nebėra priesako imti kiek senesnes knygas, bet aš jo laikysiuosi, nes pradinė idėja, kiek pamenu, buvo nupūsti dulkes nuo užsigulėjusių knygų. O jei skaitai ką tik išleista, dar dažais kvepiančią knygą, tai anoks čia ir iššūkis.

Knygų iššūkio-2012 finišas

Jau laikrodžiui beveik mušant 2012 pabaigą ir 2013 pradžią galiu paskelbti, kad 2012 metų knygų iššūkį įveikiau. Tiesa sakant, nesitikėjau, kad ganėtinai rimtu iššūkiu taps rašymas apie knygas. Jei įspūdžiai apie pirmąsias perskaitytas knygas "ant lapo" atsirasdavo gana greitai, tai po to būdavo gana sunku prisiversti aprašyti perskaitytą knygą. Tas sunkumas atsispindi ir šio blogo įrašuose, kai nuo balandžio iki spalio - tylos zona.

Apie tuos, kurie galingesni už bet kokią vyriausybę

Dažnai juokingai skamba leidėjų bandymai prastumti kokio populiaraus autoriaus ankstyvąją kūrybą, užrašant, kad jis "tokio ir tokio" bestselerio autorius. Ir niekam nerūpi, kad iki to bestselerio jis dar brido dešimt ar penkiolika metų. Tokį užrašą galima rasti ir ant Peter James "Alchemiko" (Jotema, 2009; orig. Alchemist, 1996) viršelio. Tarptautinį pripažinimą šis britų rašytojas pelnė kur kas vėliau nei buvo parašytas "Alchemikas" (paprastai jo vardas siejamas su 2005 metais pradėta Rojaus Greiso serija). Visgi ir ankstyvieji P.James darbai, bent jau mano nuomone, niekuo nenusileidžia jo dabartiniams darbams.

Kelionės tarp tada ir dabar

Kartais "neteisingai" pasirinkta pirmoji tam tikro autoriaus knyga gali atbaidyti nuo kitų jo kūrinių skaitymo. Apie Milan Kundera kūrybą buvau girdėjęs daug gerų atsiliepimų, tačiau kadaise skaitytas "Pokštas" įspūdžio nepaliko, tad ir "Nežinomybė" (Tyto alba, 2004; orig. L'Ignorance, 2000) gana ilgai dulkėjo namų bibliotekos lentynose. Ir netgi bandant įveikti "Knygų iššūkį" ji nukeliavo vos ne į patį sąrašo galą. Visgi buvo paimta, perskaityta ir pakeitė nuomonę apie M.Kunderą.

Kai teisingumas tik tariamas

Pabaigęs vieną iš savo garsiųjų detektyvų, John Grisham vartė New York Times ir ieškojo idėjų naujam romanui. Netikėtai nekrologų skiltyje pamatė mirties bausme nuteistam ir vėliau išteisintam Ronaldui Viljamsonui skirtą nekrologą. Taip ir prasidėjo John Grisham kelias link pirmosios ne grožinės literatūros knygos "Nekaltasis" (Jotema, 2010, orig. The Innocent Man, 2006).

Katės ir pelės žaidimas

John Katzenbach "Analitikas" (Tyto alba, 2006; orig. The Analyst, 2002) gana ilgai pragulėjo lentynoje ir pasirodo, kad visai be reikalo. Buvo ir intrigos, ir įtampos, ir netikėtų posūkių. O ko daugiau reikia keliems geriems vakarams?

Fantastikos klasika

Aišku, Arthur C.Clarke "2001 metų kosminę odisėją" (Tyto alba, 2006; orig. 2001: A Space Odyssey, 1968) parašė gerokai vėliau nei H. G. Wells savo garsiuosius kūrinius, bet matyt galima abu autorius rikiuoti į fantastikos klasikų gretas.

Kodėl mes vis dar renkame Seimą daugiamandatėje apygardoje?

Kol visi įsitempę laukia Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris gali įstumti šalį į iki tol neregėtą politinę krizę, norisi paklausti retorinio klausimo: o kodėl mes vis dar renkame beveik pusę Seimo narių daugiamandatėje rinkimų apygardoje? Klausimas, visų pirma, skiriamas Tėvynės Sąjungai ir Lietuvos socialdemokratų partijai, nes būtent šioms partijoms mažiausiai reikalingas Seimo narių rinkimas pagal partijų sąrašus.

Du viename: apie P.Cornwell detektyvus

Patinka man Patricia Cornwell istorijos, nors ten šiurpių dalykų per akis. Visgi pagrindinė veikėja Kei Skarpeta yra teismo medicinos ekspertė ir iš esmės dirba su anapilin iškeliavusiais. Kadangi Kei Skarpetai skirta visa serija, tai ir knygas iškart teko skaityti dvi. Tiesa, čia galima tradiciškai papriekaištauti lietuvių leidėjams: ar jums niekas nesakė, kad serijos knygas reikia leisti iš eilės?

Vargas su "Vargo kalnu"

Nors kartais nuo gydytojų praktikos aprašymų tiesiog nupurto, bet Samuel Shem knyga "Dievo namai" (Tyto alba, 2001; orig. The House of God, 1978), kurioje to "gėrio" daug, patiko. Tai paskatino griebti ir istorijos tęsinį - "Vargo kalnas" (Tyto alba, 2010; orig. Mount Misery, 1997). Ir deja, bet su šia istorija buvo tikras vargas.

Michael Crichton fantazijos

Prieš kurį laiką Obuolio leidykla pažėrė visą krūvą Michael Crichton knygų vertimų (Tekanti saulė, Baimės būsena ir kt.), bet šįkart ne apie jas o apie "Sferą", kurią dar 2000 metais išleido Algarvė (orig. Sphere, 1987). Knygą buvo užsigulėjusi namų bibliotekos lentynose ir į rankas paimta bandant įveikti 2012 metų knygų iššūkį.

Taurės turnyras: gal metas keisti?

Nuvilsiu knygų gerbėjus. Šįkart kalba bus apie futbolą. Šiandien prasideda LFF Taurės pusfinaliai, bet kalbėsiu ne apie juos, o apie pačią LFF Taurės sistemą. Apie tai, kokie yra jos trūkumai ir privalumai.
Tai, kad esu nusiteikęs skeptiškai dabartinės sistemos atžvilgiu, nėra didelė paslaptis. Apie taurės turnyrą rašiau dar futbolas.lt klestėjimo laikais ten turėtame bloge. Dabar pabandysiu ne tik konkretizuoti ten išdėstytas idėjas, bet pateikti keletą pavyzdžių iš panašiu futbolo ritmu (pavasaris-ruduo) gyvenančių šalių.

Thomas Keneally apie Oskarą Šindlerį

Perskaitydamas Thomas Keneally "Šindlerio sąrašą" (Jotema, 2005; orig. Schindler's Ark, 1982) užkimšau išsilavinimo spragas. Iki tol nebuvau nei skaitęs šios knygos, už kurią autorius 1982 metais gavo Bukerio premiją, nei žiūrėjęs S.Spilbergo 1993 metų ekranizaciją, kuri gavo krūvą oskarų.

Mitch Albom apie dieną, kurios neturime

Kadaise knygyne atkreipiau dėmesį į knygą "Penki žmonės, laukiantys tavęs rojuje". Vien dėl pavadinimo. Bet taip ir nenusipirkau. Dabar galvoju, kad gal reiks susirasti ir nusipirkti arba bent jau iš bibliotekos pasiskolinti. Tokiam "žygdarbiui" įkvėpė kita Mitch Albom knyga " Dar bent vieną dieną" (Tyto alba, 2008; orig. For One More Day, 2006).

Anne Holt mįslės

Kaip kad jau apsiskelbiau pirmajame įraše, priėmiau Aš skaitau iššūkį ir sudariau savo užsigulėjusių knygų sąrašą, kurį bandau įveikti. Realiai jau gan ženkliai pajudėjau į priekį, tik kad per tuos studentus nėr kada parašyti apie tai, ką perskaičiau :)
Pirmąja "auka" tapo Anne Holt sukurpta istorija "Prezidentės pasirinkimas" (Baltos lankos, 2009; orig. Presidentens valg, 2006). Tiesą sakant, šiai knygai iš tikrųjų jau nebegrėsė ilgas gulėjimas lentynoje, nes 2011 metų pabaigoje buvau pradėjęs skaityti pirmąsias dvi Vik/Stubio serijos knygas - "Tai, kas mano" (Baltos lankos, 2008; orig. Det som er mitt, 2001) ir "Tai, kas niekada neįvyksta" (Baltos lankos, 2009; orig. Det som aldri skjer, 2004). Iš tikrųjų netgi teko pristabdyti norvegiškų mįslių narpliojimą ir paskaityti porą šviežesnių knygų, kad "Prezidentės pasirinkimas" liktų iššūkio sąraše.

Apie žaidimus skaičiais

Užkliuvo akis už "Klaipėdos" straipsnio apie tai, kaip emigrantai „gvelbia“ Klaipėdos milijonus. Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška žongliruoja skaičiais apie iš Klaipėdos per pastarąjį dešimtmetį išvykusius žmones ir teikia rekomendacijas, ką reiktų savivaldybei padaryti.

Kas saugos sargus? Apie Dan Brown „Skaitmeninė tvirtovė“

Žemiau pateikiu dar 2006 metais parašytą apžvalgą, kuri nepatiko vienam, tuo metu populiariam, puslapiui. Na, ir teprasmenga jis :)

Tie, kurių religinius jausmus užgavo Dano Browno fantazijos „Angeluose ir demonuose“ bei „Da Vinčio kode“, gali drąsiai skaityti „Skaitmeninę tvirtovę“ (Jotema, 2005, orig. Digital Fortress, 1998). Šis romanas Jūsų jausmų neturėtų įžeisti. Na, nebent esat Billas Gatesas ar prijaučiat „Microsoft“. Beje, nors romane daug dėmesio skiriama informacinėms technologijoms, šie du vardai jame neminimi.

Skandinaviškas detektyvas: Arne Dahl "Misterioso"

Kad jau pradėjau tinklaraštį nuo knygų, tai tuo pačiu ir pratęsiu.
Vietoj įžangos. Metus baigiau Arne Dahl "Misterioso" (Baltos lankos, 2011; orig. Misterioso, 1999). Ketinau šį įrašą pradėti nuo to, kad tai tikriausiai pirmas švedų kriminalinis romanas, kurį teko skaityti, bet tada prisiminiau, jog prieš keletą mėnesių skaičiau Henning Mankell "Žudikas be veido" (Baltos lankos, 2009). Tad pirmoji vieta kaip ir užimta :) Tuo pačiu, kadangi jau bent du švedų kūrinius skaičiau, galima daryti šiokį tokį palyginimą. Ir pirmoji mintis: abi istorijos skandinaviškai niūrios. Skandinaviškai, nes į tą pačią kompaniją, bent jau man, įsipaišo ir norvegė Anne Holt. Pastarosios skaičiau "Tai, kas mano" (Baltos lankos, 2008) ir "Tai, kas niekada neįvyksta" (Baltos lankos, 2009), o dar laukia ant stalo "Prezidentės pasirinkimas" (Baltos lankos, 2009). Gal čia tik mano kvailos nuostatos, bet, nepaisant to, kad kraupumų ne mažiau, kur kas šviesesnės atrodo Italijoje sprendžiamos Andrea Camilleri ir Donna Leon mįslės.