2012 m. vasario 10 d., penktadienis

Anne Holt mįslės

Kaip kad jau apsiskelbiau pirmajame įraše, priėmiau Aš skaitau iššūkį ir sudariau savo užsigulėjusių knygų sąrašą, kurį bandau įveikti. Realiai jau gan ženkliai pajudėjau į priekį, tik kad per tuos studentus nėr kada parašyti apie tai, ką perskaičiau :)
Pirmąja "auka" tapo Anne Holt sukurpta istorija "Prezidentės pasirinkimas" (Baltos lankos, 2009; orig. Presidentens valg, 2006). Tiesą sakant, šiai knygai iš tikrųjų jau nebegrėsė ilgas gulėjimas lentynoje, nes 2011 metų pabaigoje buvau pradėjęs skaityti pirmąsias dvi Vik/Stubio serijos knygas - "Tai, kas mano" (Baltos lankos, 2008; orig. Det som er mitt, 2001) ir "Tai, kas niekada neįvyksta" (Baltos lankos, 2009; orig. Det som aldri skjer, 2004). Iš tikrųjų netgi teko pristabdyti norvegiškų mįslių narpliojimą ir paskaityti porą šviežesnių knygų, kad "Prezidentės pasirinkimas" liktų iššūkio sąraše.
Anne Holt. Vos ne kiekvienas rašantis apie Anne Holt būtinai pamini, kad ji ne tik rašytoja, bet ir teisininkė, dirbusi Oslo policijos departamente bei kiek daugiau nei porą mėnesių ėjusi Norvegijos teisingumo ministrės pareigas. Pati rašytoja viename interviu yra pasigyrusi, jog tokia jos patirtis pagerino ir jos kūrybinio darbo kokybę. Tai buvo pripažinta ir Norvegijos policijos pareigūnų: vienoje apklausoje paklausus, kuris Skandinavijos rašytojas pateikia tiksliausią policijos darbo vaizdą, dažniausiai buvo minima būtent Anne Holt.
Vik/Stubio serija. Policijos darbo kasdienybės Holt knygose yra apsčiai. Ypač, kai vienas pagrindinių herojų yra policijos komisaras Ingvaras Stubio. Kita veikėja - Inger Johanė Vik, dirbanti universitete ir turinti šiokios tokios patirties FTB. Kalbant apie "Prezidentės pasirinkimą", reiktų nepamiršti ir pirmųjų dviejų serijos knygų. Nes ir skaityti reiktų pagal griežtą seką. Čia iškart perspėjimas tiems, kas imsis Holt knygų: ne tik dviejų pagrindinių visų knygų personažų istorija rutuliojasi nuosekliai, bet ir trečiojoje knygoje yra gana aiškiai atskleista tai, kas buvo bjaurybe antrojoje knygoje. Pirmojoje knygoje nagrinėjama vaikų grobimo istorija, antrojoje - garsenybių žudymo. Abu šie detektyvai atitinka tai, ką, kalbėdamas apie Arne Dahl romaną, pavadinau skandinaviškai niūriomis istorijomis.
Prezidentės pasirinkimas. O va trečioji istorija jau tokios aiškios "skandinaviškos" žymės neturi. Gal dėl to, kad toj istorijoje pilna amerikiečių. Savaime suprantama, kad ir prezidentė ne Norvegijos :) Holt leido sau ne tik "išrinkti" JAV prezidente moterį, bet ir įpinti į jos šeimos istoriją norvegiškas šaknis. Jos vizitas į vieną saugiausių pasaulio valstybių (priminsime, kad istorijoje Norvegija dar ikibreivikinė) prasideda gana netikėtai. Jau pačią pirmąją naktį prezidentė dingsta. Va nuo čia ir prasideda smagumai, kurie padaro šią Holt istoriją ne tiek klasikiniu detektyvu, kiek moderniu trileriu. Be abejo, neapsieita ir be teroristų, apie kuriuos Holt taikliai pastebi: 
"Naujieji Amerikos priešai buvo žmonės, turintys individualią patirtį, didybę ir silpnybes. Jie negyveno vienoje vietoje, nepriklausė vienai sistemai ir nenešė savo vėliavos visiems matant. Jie pradėjo karą ne paklusdami įsakymui, o iš įsitikinimų. Juos siejo ne pilietybė ar nacionalinė priklausomybė, bet tikėjimas ir nepasitikėjimas, neapykanta ir meilė" (126 p.).
Amerikiečiai kaip visada norėtų problemas spręsti greitai ir pagal populiarų principą "tikslas pateisina priemones". Bet veiksmas vyksta norvegų žemėje, tad viskas baigiasi taip:
"- Joks Džekas Baueris nepasirodys, - rimtai pasakė jis. - Jam skirtas laikas baigėsi prieš ...
Jis vėl žvilgtelėjo į laikrodį.
- ... tris valandas. Mes turime pasitikėti geru šiuolaikiniu, nors ir ne visai impozantišku policijos darbu. Norvegijos policijos darbu" (158 p.). 
[Jeigu kas pirmą kartą išgirdote Džeko Bauerio vardą, tai sufleruoju: tai pagrindinis serialo "24 valandos" veikėjas, visas problemas išsprendžiantis per tą pavadinime minimą valandų skaičių].
Paslaptys, paslaptys. Kur glūdi dažnos detektyvinės mįslės atsakymas, Holt įvardija kitoje savo knygoje:
"Jau seniai į mano rankas buvo patekusi byla be paslapčių. <...> Byla be neapykantos, be paslapties. O tada ji iškyla. Taip kaip ir visada, visose bylose. Po kiekvienos žmogžudystės. Melas. Tiesos neatskleidimas. Nuslėpti faktai ir pamirštos, seniai praeitin nugrimzdusios istorijos" (Tai, kas niekada neįvyksta; 189 p.).
Yra paslaptis (ir net ne viena) ir "Prezidentės pasirinkime".

1 komentaras: