Vietoj įžangos. Metus baigiau Arne Dahl "Misterioso" (Baltos lankos, 2011; orig. Misterioso, 1999). Ketinau šį įrašą pradėti nuo to, kad tai tikriausiai pirmas švedų kriminalinis romanas, kurį teko skaityti, bet tada prisiminiau, jog prieš keletą mėnesių skaičiau Henning Mankell "Žudikas be veido" (Baltos lankos, 2009). Tad pirmoji vieta kaip ir užimta :) Tuo pačiu, kadangi jau bent du švedų kūrinius skaičiau, galima daryti šiokį tokį palyginimą. Ir pirmoji mintis: abi istorijos skandinaviškai niūrios. Skandinaviškai, nes į tą pačią kompaniją, bent jau man, įsipaišo ir norvegė Anne Holt. Pastarosios skaičiau "Tai, kas mano" (Baltos lankos, 2008) ir "Tai, kas niekada neįvyksta" (Baltos lankos, 2009), o dar laukia ant stalo "Prezidentės pasirinkimas" (Baltos lankos, 2009). Gal čia tik mano kvailos nuostatos, bet, nepaisant to, kad kraupumų ne mažiau, kur kas šviesesnės atrodo Italijoje sprendžiamos Andrea Camilleri ir Donna Leon mįslės.
Apie. Na, bet grįžkime prie "Misterioso". Tai antrasis Arne Dahl (g. 1963 ir, kol nepradėjo rašyti kriminalinių romanų, žinomas kaip Jan Arnald) kriminalinis romanas. Pirmasis "Ont blod" (lietuviškai turėtų skambėti kaip "Blogas kraujas") išleistas metais anksčiau (1998), tačiau Intercrime serijoje, kurią šią akimirką sudaro 10 romanų, įvardijamas kaip antrasis (nes veiksmas vyksta vėliau nei "Misterioso"). Nežinau, ar tai buvo sąmoningas Baltų lankų veiksmas, ar tiesiog atsitiktinumas, kad pirmiausia išleistas formaliai seriją pradedantis kūrinys, o ne tas, kuris Švedijoje pasirodė anksčiau. Beje, Arne Dahl svetainėje yra pastaba, jog romanus nėra būtina skaityti nurodyta tvarka (ten jie išrikiuoti pagal veiksmo metus). Pats romanas į rankas pateko neteisingai interpretavus tų pačių Baltų lankų pateikiamą informaciją :) Kažkaip akis užkliuvo už teiginio "vienintelis skandinavų detektyvų autorius, pelnęs prestižiškiausius šio žanro apdovanojimus", tačiau ramiai pračiuožė pro nurodytus metus: 2004, 2005 ir 2006 (beje, mano supratimu, ta Baltų lankų informacija nėra visiškai tiksli, bet velniai nematė). Tai reiškia, kad tą šlovę pelnė ne "Misterioso", o vėlesni Intercrime serijos romanai. Aišku, nuo to "Misterioso" netampa prastesnis :) Beje, tie apdovanojimai irgi keistas dalykas. Danijoje ir Vokietijoje Arne Dahl buvo pagerbtas anksčiau nei Švedijoje. Garbingiausią švedų kriminalinių romanų įvertinimą - paskelbimą "Geriausiu švedišku kriminaliniu romanu" - Arne Dahl gavo tik 2011 metais už paskutinį savo kūrinį "Viskelen".
"Kodėl" ir "kas". Parašiau jau ganėtinai nemažai, o vis dar nieko nepasakiau apie "Misterioso" vykstantį veiksmą. Bet tai tikriausiai ir yra knygos aptarimo esmė. Reikia sukti ratais aplink, kad tik nesugadintum skaitymo (ir atradimo) malonumo tam, kuris ims tą knygą į rankas. Tai šiuo atžvilgiu nerekomenduoju skaityti ant lietuviško leidimo pateikiamo aprašo. Ten nukeliaujama vos ne iki knygos vidurio. Dominuojantis visos istorijos veikėjas - atrodytų niekuo ypatingu neišsiskiriantis policininkas Polis Jelmas (švediškai, beje, rašomas taip, kad iškart ir nepažinau - Paul Hjelm). Nors jis ir yra dominuojantis, visgi nusikaltimą (nusikaltimus) tiria visa policininkų grupė, tad daugiau ar mažiau dėmesio kliūva ir kitiems (čia matyt Arne Dahl labiausiai ir nutolsta nuo Henning Mankell ar Anne Holt istorijos kūrimo modelio, kur paprastai viskas sukasi apie vieną-du "teigiamus" veikėjus). Galima sakyti, kad visa istorija rutuliojama ieškant nusikaltimo (nusikaltimų) motyvų, nes, kai nusikaltėlis nepalieka jokių pėdsakų, tai tik atsakęs į klausimą "kodėl", turi galimybę rasti ir atsakymą į "kas". Kaip sekėsi, nutylėsiu :)
Pliusas. Dar vienas momentas, kuris patiko - kritiškas žvilgsnis į šiuolaikinę Švediją. Į jos imigracijos politiką, į siekius išlaikyti politkorektiškumą (nors gal "Misterioso" istorijos kontekste ir koks kitas terminas būtų tikslesnis), į mokesčių politiką ir gebėjimą patiems įsivaryti į kampą, kurį visi žinom krizės vardu. Galima rasti nemažai atitikmenų su mūsų pastarųjų kelių metų istorija. Beje, ne be tų pačių švedų pagalbos :)
Kas vargina: švediškų miestų ir mikrorajonų pavadinimai. Kaip jie gyvena su tokiais? :)
Reziumė: kam patinka kriminaliniai romanai, rekomenduoju. Ypač subalansuota tiems, kuriems patinka stebėti procesą kaip iki to "kas" prisikapstoma.
Įdomi detalė: taip ir nepasakiau, kodėl romanas vadinasi "Misterioso". Tiems, kurie skaitė Jean-Christophe Grangé "Miserere", užuomina - čia analogiškas sumanymas :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą