Kas saugos sargus? Apie Dan Brown „Skaitmeninė tvirtovė“

Žemiau pateikiu dar 2006 metais parašytą apžvalgą, kuri nepatiko vienam, tuo metu populiariam, puslapiui. Na, ir teprasmenga jis :)

Tie, kurių religinius jausmus užgavo Dano Browno fantazijos „Angeluose ir demonuose“ bei „Da Vinčio kode“, gali drąsiai skaityti „Skaitmeninę tvirtovę“ (Jotema, 2005, orig. Digital Fortress, 1998). Šis romanas Jūsų jausmų neturėtų įžeisti. Na, nebent esat Billas Gatesas ar prijaučiat „Microsoft“. Beje, nors romane daug dėmesio skiriama informacinėms technologijoms, šie du vardai jame neminimi.

Metai. Romanas (anglų kalba, be abejo) pirmą kartą išleistas 1998 metais. Tai pirmasis Dano Browno romanas. „Skaitmeninės tvirtovės“ leidimuose po 2003 metų jau rašoma, jog tai bestselerio „Da Vinčio kodas“ autoriaus debiutinis romanas. Skamba panašiai kaip bandymas privilioti žiūrovus į Oskaru apdovanoto režisieriaus debiutinį filmą, kai Oskaru įvertintą filmą ir debiutinį filmą skiria geri dvidešimt metų ir didžiulė meninė praraja. Apie D.Browno debiutinį romaną taip negalėtume pasakyti. „Skaitmeninė tvirtovė“ nenusileidžia vėlesniems autoriaus kūriniams, nepaisant to, jog būtent jie padarė Daną Browną vienu metu ir labiausiai skaitomu, ir daugiausiai keikiamu rašytoju.
Žanras. Technotrileris. Informacinės technologijos, pinigai ir mirtis – neišvengiamos amžių sandūros temos.
Slaptosios tarnybos. Dėmesio objektas – Nacionalinė saugumo agentūra (National Security Agency – NSA; dar populiariai iššifruojama kaip „no such agency“). Teigiama, jog savo debiutiniu romanu Danas Brownas šiek tiek pajudino iš sosto Tomą Clancy – vieną garsiausių trilerių autorių, skiriančių nemenką dėmesį JAV vyriausybinėms agentūroms (tokioms kaip FTB ir CŽV). Kadangi pastaruoju metu D.Brownas daugiau dėmesio skyrė katalikų bažnyčiai, tai T.Clancy gali kiek atsikvėpti.
Postūmis. Danas Brownas mėgsta pasakoti istoriją pastūmėjusią parašyti „Skaitmeninę tvirtovę“. Dar dirbdamas dėstytojų viename iš JAV koledžų rašytojas susidūrė su slaptosiomis tarnybomis. Tiesa, netiesiogiai. Vienas iš D.Browno studentų buvo įvardytas kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, nes elektroniniame laiške savo draugui rašė, jog nekenčia prezidento Clintono ir norėtų jį nušauti. Slaptosios tarnybos atvyko įsitikinti, ar studento ketinimai rimti. Laiško autoriui viskas baigėsi laimingai, tačiau šis įvykis pastūmėjo Daną Browną pasidomėti, kaip slaptosios tarnybos sužinojo, ką studentas rašė savo asmeniniame elektroniniame laiške. Taip jis „aptiko“ NSA, kuri, pasak paties rašytojo, žinoma tik trims procentams amerikiečių, nors yra panašaus dydžio vyriausybinė agentūra kaip CŽV.
Istorija. Sevilijoje miršta Ensejis Tankadas, buvęs NSA darbuotojas. Miršta pasiuntęs savo buvusiai darbovietei pačią baisiausią žinią: jis sukūrė neįveikiamą elektroninių laiškų kodavimo programą – „Skaitmeninę tvirtovę“. Kai ši programa bus paleista į rinką, visi teroristai (ir kiti blogiukai) galės lengviau atsikvėpti ir imtis savo piktadarysčių, nes nuo to momento NSA nebegalės perskaityti elektroniniais tinklais keliaujančios slaptos korespondencijos. Informacijos dekodavimui sukurtas superkompiuteris, į kurį sukišti milijardai dolerių ir kuris kruopščiai nuo visų slepiamas, taps bevertis, o JAV saugumui bus suduotas mirtinas smūgis. Išgelbėti gali tik „Skaitmeninę tvirtovę“ atversiantis slaptažodis, kurį turėjo pats Ensejis Tankadas ir, čia jau bėda, niekam nežinomas jo partneris. Kur slaptažodis?
Žmogus-mįslė. Ensejis Tankadas – japonas, tiesiogiai jaučiantis JAV atominio smūgio Japonijai pasekmes, dirba JAV vyriausybinei agentūrai. Jau įdomu. Nors miršta jau pirmame romano puslapyje, šis veikėjas lydi mus per visą romaną.
Žmonės kaip mes? Deividas Bekeris ir Suzana Flečer. Kai kas piktinasi: kaip čia gali būti, jog pasaulį (o gal tik JAV?) gelbsti eiliniai žmonės. Tačiau negi kiekvienas „žmogus iš gatvės“ moka keletą kalbų arba rašo disertaciją iš kriptografijos?
Europa. Kas skaitė Dano Browno romanus, turėjo pajusti tam tikrą rašytojo meilę Europai. „Angeluose ir demonuose“ ir „Da Vinčio kode“ „pakeliavome“ po Romą, Paryžių, Londoną ir keletą mažesnių miestelių. „Skaitmeninėje tvirtovėje“ rašytojas pavedžios po Seviliją.
Meilė. Jei yra vyras ir moteris (nors šiais laikais tai jau nebėra vienintelis derinys), tai bus ir tai, ko niekas negali tiksliai apibūdinti, bet įvardija žodžiu meilė. Tai nėra pagrindinė romano tema, tačiau nėra ir n-toje vietoje. Jei kas romane pasiges gilesnių ir spalvingesnių meilės temos pasažų, tai matyt ne tą knygą pasiėmė .... Kur bebūtų ir ką bedarytų, jis galvoja apie ją, o ji galvoja apie jį – ar ne tai ir yra meilė?
Neatsakytas klausimas. Quis custodiet ipsos custodes? (Kas saugos sargus?) Įvairios vyriausybinės struktūros kuriamos tam, kad apsaugotų visuomenę nuo tų, kurie kėsinasi į jos gerovę. Dažnai toms agentūroms suteikiami gana platūs įgaliojimai, kurie kartais kertasi su kiekvienam asmeniui garantuojamomis teisėmis ir laisvėmis. Šiandien pavyzdžių nereikia ieškoti grožinėje literatūroje, pakanka atsiversti bet kurį dienraštį ar internetinį portalą ir paskaityti apie CŽV veiklą Europoje, gaudant potencialius (?!) teroristus ir bandant išgauti iš jų rūpimą informaciją. Ar visuomenė turi aukoti laisvę vardan saugumo? „Skaitmeninėje tvirtovėje“ dažnai minima priešstata „terorizmas vs. asmens privatumas“ kelia būtent tokį klausimą. Pats Danas Brownas vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nepateikė (o gal nenorėjo pateikti) - kiekvienas skaitytojas atsakys sau pats.
Įvertinimas. Gera knyga yra ne ta, kuri pateikia atsakymus, o ta kuri iškelia klausimus. Šiuo atžvilgiu tiek „Skaitmeninė tvirtovė“, tiek, drįsiu paprieštarauti dominuojančiai nuostatai, „Da Vinčio kodas“ yra geros knygos. Kokius rasime atsakymus, jau priklauso nuo mūsų pačių pastangų. Kas nesistengia – tas ir neranda.