Kol visi įsitempę laukia Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris gali įstumti šalį
į iki tol neregėtą politinę krizę, norisi paklausti retorinio klausimo: o kodėl
mes vis dar renkame beveik pusę Seimo narių daugiamandatėje rinkimų apygardoje?
Klausimas, visų pirma, skiriamas Tėvynės Sąjungai ir Lietuvos socialdemokratų
partijai, nes būtent šioms partijoms mažiausiai reikalingas Seimo narių rinkimas
pagal partijų sąrašus.
Jei pažiūrėsime į pastarųjų ketverių Seimo rinkimų rezultatus (žr.
paveikslą žemiau), tai pamatysime, kad pulkai politikos naujokų paprastai į
Seimą patenka būtent daugiamandatėje apygardoje. 2000 metais tokiu būdu Naujoji
sąjunga parlamentarais padarė 18 žmonių, o vienmandatėse sugebėjo laimėti tik 11
vietų. 2004 metais Darbo partija daugiamandatėje pasiekė pergalę ir užsitikrino
22 vietas, o vienmandatėse išplėšė keliomis vietomis mažiau - 17, dar graudžiau
vienmandatėse atrodė kitas naujas darinys - R.Pakso koalicija "Už tvarką ir
teisingumą" - 1 vieta (daugiamandatėje - 9). 2008 metais išrinktame parlamente
nebūtume turėję nei A.Valinsko, nei A.Baukutės, nei kitų pramogų pasaulio
atstovų, nes vienmandatėse "prisikėleliai" surinko varganas 3 vietas, kai
daugiamandatėje "nurovė" net 13. Paskutiniuose rinkimuose dar didesnį fiasko -
apskritas nulis vietų - vienmandatėse apygardose patyrė kitas naujai keptas
darinys - Drąsos kelias, nors daugiamandatės apygardos rezultatai leis jiems
sudaryti Seime frakciją (7 vietos).
Atsakymas, kodėl taip nutinka, gana paprastas - naujai kepti dariniai
paprastai turi populiarų, charizmatišką lyderį, galbūt dar du tris kiek
žinomesnius palydovus, o už jų tik pulką menkai žinomų politikos naujokų. Tokie
naujokai vienmandatėse apygardose pralaimi socialdemokratų, konservatorių ar
liberalų atstovams praktiškai pagal visus parametrus - ir kompetencijos, ir
žinomumo. O daugiamandatėje visus tokius politikos pirmokus ir ištempia lyderis.
Beje, Darbo partija ir Tvarka ir teisingumas iki šiol jaučia didesnę
priklausomybę nuo savo lyderio nei TS ir LSDP, nes dar nebuvo rinkimų, kuriuose
jie vienmandatėse apygardose sugebėtų surinkti bent tiek vietų, kiek
daugiamandatėje.
Jei ne lengvesnės galimybės dalyvauti rinkimuose, tai tikriausiai
neturėtume šiandien ir 45 politinių partijų bei ypatingai gausaus jų derliaus
prieš kiekvienus rinkimus. Neturėtume ir tokių dviprasmiškų situacijų, kurios
nutinka ne vienoje vienmandatėje apygardoje per pakartotinį balsavimą, kai
renkamės iš likusių dviejų kandidatų. Pavyzdžiui, Gargždų rinkiminėje apygardoje
biuletenyje buvo įrašytos P.Gražulio ir A.Bilotaitės pavardės, tačiau realiai
apygardos rinkėjas sprendė klausimą, ką pasiųsti į Seimą - ar tvarkietį R.Ačą,
ar konservatorių V.Valentinavičių (šioje vietoje galima įrašyti ir kitas
pavardes). Sujaukiam situaciją, o vėliau tikimės rinkėjų antplūdžio.
Ir šiandienių dilemų, o ką reiks daryti, jei bus panaikinti Seimo rinkimų
daugiamandatėje apygardoje rezultatai bei paskelbti nauji rinkimai, tikrai
neturėtume. Kaip nustatyta Konstitucijoje "Seimas laikomas išrinktu, kai yra
išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių". Sunkoka įsivaizduoti situaciją, kad
renkant 141 parlamentarą vienmandatėse apygardose pradėtume abejoti dėl rinkimų
rezultatų teisėtumo net 57 apygardose.
You have been tagged. Tag it! http://graca-skaityklele.blogspot.com/2012/11/the-blogger-tag.html
AtsakytiPanaikinti