Kodėl mes vis dar renkame Seimą daugiamandatėje apygardoje?

Kol visi įsitempę laukia Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris gali įstumti šalį į iki tol neregėtą politinę krizę, norisi paklausti retorinio klausimo: o kodėl mes vis dar renkame beveik pusę Seimo narių daugiamandatėje rinkimų apygardoje? Klausimas, visų pirma, skiriamas Tėvynės Sąjungai ir Lietuvos socialdemokratų partijai, nes būtent šioms partijoms mažiausiai reikalingas Seimo narių rinkimas pagal partijų sąrašus.
 Jei pažiūrėsime į pastarųjų ketverių Seimo rinkimų rezultatus (žr. paveikslą žemiau), tai pamatysime, kad pulkai politikos naujokų paprastai į Seimą patenka būtent daugiamandatėje apygardoje. 2000 metais tokiu būdu Naujoji sąjunga parlamentarais padarė 18 žmonių, o vienmandatėse sugebėjo laimėti tik 11 vietų. 2004 metais Darbo partija daugiamandatėje pasiekė pergalę ir užsitikrino 22 vietas, o vienmandatėse išplėšė keliomis vietomis mažiau - 17, dar graudžiau vienmandatėse atrodė kitas naujas darinys - R.Pakso koalicija "Už tvarką ir teisingumą" - 1 vieta (daugiamandatėje - 9). 2008 metais išrinktame parlamente nebūtume turėję nei A.Valinsko, nei A.Baukutės, nei kitų pramogų pasaulio atstovų, nes vienmandatėse "prisikėleliai" surinko varganas 3 vietas, kai daugiamandatėje "nurovė" net 13. Paskutiniuose rinkimuose dar didesnį fiasko - apskritas nulis vietų - vienmandatėse apygardose patyrė kitas naujai keptas darinys - Drąsos kelias, nors daugiamandatės apygardos rezultatai leis jiems sudaryti Seime frakciją (7 vietos).
 Atsakymas, kodėl taip nutinka, gana paprastas - naujai kepti dariniai paprastai turi populiarų, charizmatišką lyderį, galbūt dar du tris kiek žinomesnius palydovus, o už jų tik pulką menkai žinomų politikos naujokų. Tokie naujokai vienmandatėse apygardose pralaimi socialdemokratų, konservatorių ar liberalų atstovams praktiškai pagal visus parametrus - ir kompetencijos, ir žinomumo. O daugiamandatėje visus tokius politikos pirmokus ir ištempia lyderis.
 Beje, Darbo partija ir Tvarka ir teisingumas iki šiol jaučia didesnę priklausomybę nuo savo lyderio nei TS ir LSDP, nes dar nebuvo rinkimų, kuriuose jie vienmandatėse apygardose sugebėtų surinkti bent tiek vietų, kiek daugiamandatėje.
 Jei ne lengvesnės galimybės dalyvauti rinkimuose, tai tikriausiai neturėtume šiandien ir 45 politinių partijų bei ypatingai gausaus jų derliaus prieš kiekvienus rinkimus. Neturėtume ir tokių dviprasmiškų situacijų, kurios nutinka ne vienoje vienmandatėje apygardoje per pakartotinį balsavimą, kai renkamės iš likusių dviejų kandidatų. Pavyzdžiui, Gargždų rinkiminėje apygardoje biuletenyje buvo įrašytos P.Gražulio ir A.Bilotaitės pavardės, tačiau realiai apygardos rinkėjas sprendė klausimą, ką pasiųsti į Seimą - ar tvarkietį R.Ačą, ar konservatorių V.Valentinavičių (šioje vietoje galima įrašyti ir kitas pavardes). Sujaukiam situaciją, o vėliau tikimės rinkėjų antplūdžio.
 Ir šiandienių dilemų, o ką reiks daryti, jei bus panaikinti Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatai bei paskelbti nauji rinkimai, tikrai neturėtume. Kaip nustatyta Konstitucijoje "Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių". Sunkoka įsivaizduoti situaciją, kad renkant 141 parlamentarą vienmandatėse apygardose pradėtume abejoti dėl rinkimų rezultatų teisėtumo net 57 apygardose.