Tony Parsons "Vyras ir vaikas" (Alma Littera, 2004; orig. Man and Boy, 2002)
gana ilgai laukė savo eilės, netgi pratūnojo kaip rezervinė knyga 2012 "Knygų
iššūkyje". Galiausiai atėjo ir jai laikas. Skaičiau beveik du mėnesius, bet ne
dėl to, kad knyga būtų kankinanti, o dėl vis atsirandančių įvairiausių laiko ir
dėmesio vagių :) O pačiai knygai galiu tik riebų pliusą uždėti.
Yra linksmų, yra juokingų, yra liūdnų ir netgi labai liūdnų momentų.
Kartais skaitant netgi kirba mintis "kažkur jau tai regėjau". Tas "regėjimas"
toks sąlyginis. Istorijų apie vyrą ir moterį, jų santykių lūžius ir tų įvykių
blaškomus vaikus yra sunkiai suskaičiuojami kiekiai. Gerų istorijų yra gerokai
mažiau. Viena tokių - "Kramer prieš Kramerį" (1979 metų filmas su Dustin Hoffman,
Meryl Streep ir Justin Henry). Atrodo, kad Tony Parsons ir pats suvokė, kad jo
istorija bus lyginama su Krameriais, tad ir knygos viename iš epizodų ją pamini.
Abi istorijas vienija pagrindinė idėja - vyras mokosi būti tėvu savo sūnui. Gali
būti, kad prieš kokius penkis ar daugiau metų "Vyras ir vaikas" man nebūtų taip
patikęs, bet dabar daugumą situacijų atpažįstu ir suprantu. Jei paklius į
rankas, tai reiks ir kitas Tony Parsons istorijas paskaityti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą